Dėka šiuolaikinių technologijų pažangos visi ekonomikos sektoriai išgyvena didžiulius pokyčius. Išmaniųjų technologijų dėka darbuotojams sukuriamos paprastesnės darbo sąlygos, mokiniams mokymosi procesas tampa daug įdomesnis ir greitesnis. Technologijos daro didžiulę įtaką finansų, medicinos, vyriausybės, švietimo sektoriuose. Naujosios technologijos ypatingai paveikė švietimo sektorių. Technologijų dėka mokymo klasės tapo išmanesnės, įtraukti nauji mokinių mokymo metodai, mokinių užsidegimas lankyti pamokas didesnis, pamokos vedamos visai kitaip ,negu prieš penkis ar daugiau metų. Straipsnyje pateikiame šešias pagrindines technologines naujoves, kurios pakeitė švietimo sektorių.
-
Virtuali realybė
Virtuali realybė – naujojo pasaulio kasdienybė. Kaip matome aplinką, priklauso nuo mūsų pojūčių, nuo klausos ir regos sąveikavimo tarpusavyje. Virtualios realybės pagalba mokiniams pateikiama jutiminiams organams sumodeliuota tikrovė, kurios metu smegenys siunčia impulsus ir kūnas priima šią versiją kaip tikrąją realybę.
Virtualios realybės dėka mokiniai mokosi bendradarbiaudami su 3D pasauliu. Šis būdas mokinius skatina tobulinti bendravimo įgūdžius, lavina kognityvinius sugebėjimus, padeda tinkamai planuoti mokymosi procesą, tobulina asmeninius įgūdžius. Virtuali realybė gerina atmintį ir padeda dalykus perprasti per praktinę patirtį. Mokinys atsiduria realioje, gyvenimiškoje situacijoje be pasekmių. Tokiu būdu pritaikant turimus įgūdžius mokosi spręsti iškilusias problemas.
2. Dirbtinis intelektas mokyklose ir mašininis mokymasis
Dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis žengia išvien. Dirbtinis intelektas naudojamas medicinos, gamybos, transporto, energijos ir švietimo srityse. Lietuva yra dar ankstyvoje stadijoje kalbant apie dirbtinio intelekto pritaikymą švietime. Kitos šalys jau pritaiko dirbtinį intelektą mokymosi įstaigose ganėtinai plačiai. Mokyklose automatizuojamos pagrindinės veiklos: pamokų, mokinių stiprybių ir silpnybių įvertinimai dalykinėse srityse, esant būtinybei suteikiamos rekomendacijos. Dirbtinis intelektas ypač vertingas siekiant pagerinti mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, mokymąsi. Mašininis mokymasis – tai pats paprasčiausias kompiuterinis programavimas siekiantis optimizuoti našumo kriterijų. Mašininio mokymosi dėka buvo sukurtos adaptyvios programos, kurios rūpinasi individualiais mokinio poreikiais.
3. Debesų kompiuterija
Debesų kompiuterija – paslaugos, kurioms pateikti, perskaityti būtinas interneto ryšys su nuotoliniais serveriais – galingais kompiuteriais, skirtais tik klientų aptarnavimui. Paslauga pasitelkiama teikiant interneto paslaugas: paieška, socialiniai tinklai, elektroninis paštas, mokymasis, žaidimai ir mobiliosios programėlės. Debesų kompiuterija vis dažniau pasitelkiama švietime, todėl švietimo įrankiai tampa pasiekiami iš bet kurios pasaulio vietos. Rašytinės, garso pamokos, vaizdo įrašai ir užduotys saugomi debesies saugykloje. Mokiniai turėdami prieigą prie saugyklos, užduotis gali peržiūrėti ir atlikti namuose patogiu metu, atliktas užduotys mokytojams išsiųsti tą pačią dieną. Taip išvengiama bereikšmių mokinių pasiteisinimų, kodėl užduotys neatliktos. Mokiniams nebereikia nešiotis sunkių knygų, lankytis bibliotekose ieškant reikalingos informacijos.
4. 3D spausdinimas
Didelė dalis Lietuvos švietimo įstaigų turi ar planuoja įsigyti 3D spausdintuvus. Vienas iš 3D spausdintuvo išskirtinumų, kad spausdinami objektai yra spausdinami ne rašalu, o su pasirinktomis medžiagomis: plastiku, metalu ar guma. Spausdinimo būdas leidžia mokytojams sukurti turtingą mokymosi patirtį, kurti teorines konstrukcijas, kurios perkelia mokymąsi iš kompiuterio ekrano į mokinio rankas. Naudodami šią techniką mokiniai paprasčiau supranta sudėtingus dalykus, skatinami dirbti komandose, planuoti, kurti, spręsti sudėtingas idėjas. Aukštosiose mokyklose šią technologiją naudoja inžinieriai ir sistemų dizaineriai, kurdami prototipus.
5. Socialinės medijos
Socialinė medija – dažnai naudojama komunikacijos, reklamos, naujienų priemonė. Per pastaruosius metus socialinių medijų galimybės tapo svarbios švietimo ir mokymosi srityse. Jei atsigręšime į praeitį ,socialinių medijų pirmaisiais vartotojais buvo kolegijų studentai. Dabar ši priemonė naudojama visose mokymosi įstaigose norint perduoti informaciją, užtikrinti bendravimo galimybes tarp mokinių ir mokytojų bei tobulinti profesinius įgūdžius.
Kalbant apie aukštąsias mokyklas – kolegijos ir universitetai socialinių medijų pagalba palaiko ryšius vieni su kitais, net jei yra skirtinguose šalyse ar žemynuose. Mokiniai iš skirtingų mokymosi įstaigų socialine žiniasklaida naudojasi keičiantis idėjomis su kitų mokyklų mokiniais, organizuodami konkursus, susitikimus ar vakarėlius.
6. Biometrinių duomenų naudojimas
Biometriniai duomenys reikalingi tam, kad būtų paprasčiau nustatyti žmogaus tapatybę. Populiariausi biometriniai duomenys: piršto antspaudas, akies rainelė, balso tembras, veido atpažinimas. Biometriniai duomenys mokymosi įstaigose supaprastina daugelį administracinių procesų, tokių, kaip mokinių lankomumas. Ši technologija gali tiksliai užregistruoti, kiek mokinys pamokų praleido ir leisti mokytojui paruošti praleistos pamokos medžiagą. Pagrindinis biometrinių duomenų naudojimo tikslas mokymosi įstaigose – užtikrinti mokinių saugumą. Atvykus į mokymosi įstaigą, mokiniui nustatoma tapatybė. Pašaliniai asmenys, norintys patekti į mokymo zoną, neįleidžiami. Tikimasi, kad naudojant biometrinius duomenis bus sustiprinta drausmė ir užkirstas kelias mokinių sukčiavimui.
Veiksniai, kurie paspartino technologinių naujovių įvedimą į švietimo sektorių, yra šie:
- Plati interneto prieiga
- Nuolatinis technologijų tyrinėjimas ir išbandymas įvairiose srityse
- Aparatinės įrangos gaminimas: nešiojamieji, planšetiniai kompiuteriai
- Konkurencija tarp skirtingų technologijų įmonių.
Apibendrinus šį straipsnį ir padarius išvadas – technologinė ateitis tikrai atrodo šviesi ir dar galime tikėtis daug naujovių, kurios palengvins kasdienį mokymosi procesą.