Gyvename laikais, kai technologijos mūsų gyvenimuose – jau nebe svečias, o nuolatinis gyventojas. Dauguma vaikų ir paauglių be šiuolaikinių technologijų neįsivaizduoja savo gyvenimų. Mokytojai – norėtų įsivaizduoti, tačiau negali… Už daugelį žinių šaltinių ir kitas galimybes turėtume būti dėkingi technologijoms, tačiau yra ir tamsioji jų pusė…
Mokytojai – vieni iš tų, su kurių gyvenimais žaidžia technologijos. Kai esi visur pasiekiamas – sunku išlaikyti ribas ir atskirti darbą nuo laisvo laiko. Dėl šių priežasčių juos pradeda sekinti nuovargis, o po jo – stresas. Pagal atliktą RAND tyrimą, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl mokytojai pasitraukia iš darbo – stresas. Šiuolaikinės technologijos atima pedagogų laisvą laiką – vietoj buvimo su šeima, jie atsakinėja į mokinių ar mokyklos darbuotojų elektroninius laiškus ir jaučiasi nuolatos pasiekiami. Žinoma, nebūtina visuomet į juos atsakinėti, tačiau pedagogai irgi yra žmonės ir visiškai nuo to psichologiškai atsiriboti jiems – sunku. Į šiuos aspektus reikėtų nedelsiant pradėti kreipti dėmesį ir planuoti pokyčius, kadangi pastebimai prastėja mokytojų fizinė ir psichologinė sveikata.
Pagal atliktą tyrimą, pedagogai per dieną sulaukia vidutiniškai 100 elektroninių laiškų. Dauguma pripažino, kad stengiasi į juos atsakyti nedelsiant, kadangi neperskaitytais laiškais mirganti elektroninio pašto dėžutė kelia įtampą. Tačiau nustatyta, kad mažesnis streso lygis pasiekiamas tada, kai pašto dėžutė tikrinama, pavyzdžiui, tris kartus dienoje. Taigi, galimybė nebūti pasiekiamam ištisą parą – kokybiškesnio gyvenimo garantas. O galbūt šiais laikais tai – jau prabanga?
Nuolatinis pranešimų srautas ne tik atima asmeninį laiką sau ir savo artimiesiems, tačiau, natūralu, išblaško ir atima dėmesį nuo mokytojui svarbios veiklos. Prastėja kitų darbų atlikimas. Natūralu, kad tokios darbo sąlygos, kai iš darbo galima išeiti tik fiziškai, tačiau ne realiai, verčia jausti nuolatinį nuovargį. Ties nuovargiu viskas nesibaigia – paskui išsivysto demotyvacija darbui, apie save primena nuovargio sukeltos sveikatos problemos – miego sutrikimai, nuolatinis galvos skausmas, nugaros skausmai, sutrikusi kraujotaka.
Nevalia kaltę versti technologijoms. Technologijos tikrai sukuria neblogas perspektyvas mokslui. Tačiau problema yra vis dar nenustatytos ribos tarp darbo ir laisvalaikio. Šių laikų mokytojai susiduria su dilema – ar ignoruoti mokinių ir kitų darbuotojų laiškus ne darbo metu, dėl kurių galimai nukentės mokiniai arba visa mokymo programa, ar atsakyti į laiškus, tačiau rizikuoti perdegti ir susirgti (dėl ko nebebus padaryti iš viso jokie darbai).
Galbūt pagrindinis ir tiesiausias kelias – garsiai kalbėti ir prašyti supratimo? Jeigu bus gerbiamas pedagogų laikas, galbūt pasitaikys tik viena kita žinutė, kuri negali palaukti ryto, tačiau ne visas jų srautas? Žinoma, tikėtis vien supratingumu pasiekti didžiulius rezultatus ir pokyčius, šiek tiek naivoka. Todėl pokyčiai turėtų būti siekiami ir visoje sistemoje – šiuos dalykus kontroliuoti turėtų kiekvienos mokyklos vadovai. Mokykla turėtų labiau rūpintis savo mokytojais. Pavyzdžiui, Prancūzijoje dar 2016 metais buvo priimtas įstatymas, kuris nurodė „užtikrinti, kad būtų gerbiamos darbuotojų nedarbo valandos, atostogų laikas, asmeninis ir šeimos gyvenimas“. Taigi, mokyklos darbuotojams siūloma leisti savo darbuotojams nedalyvauti mokyklos gyvenime už mokyklos durų, o mokytojams rekomenduojama dar smulkiau planuoti savo laiką. Pavyzdžiui, netgi nusistatyti laiką, kada bus tikrinamas elektroninis paštas, kada bus suvedami pažymiai ir t.t. Tokiu būdu bus išvengta darbo laisvu metu.
Būtent mokytojai augina naujus mokytojus, kuria naują požiūrį ir stato perspektyvas mokslui. Turėtumėme prie to prisidėti padedant Jiems išsaugoti veržlumą, motyvaciją, gerą savijautą ir sveikatą.